- laibagalis
- 2 laibagãlis, -ė adj. (2); Ser besibaigiantis plonu galu.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
laibagalis — 1 laibagalis sm. (1), laibãgalis (1); Ser 1. žr. laibgalis: Ylos laibagalis užlūžo Lš. Nusmailinti karties laibagalį rš. Kad nėrė laibagaliu pilvan, tai ir žarnos išlandžiojo Rod. 2. obuolių rūšis: Laibagaliai labai gardūs obuoliai, o ypač žiemą … Dictionary of the Lithuanian Language
pūnė — pūnė̃ sf. (4), pū̃nė (2) 1. Kos49, Nj, Pmp, Krik, Rd klojimo užgardis pelams supilti, peludė: Reikia pelus sukasti pūnėn Kp. Šiemet pelų mūryte primūrijom pūnę Vb. 2. N, [K], Mšg, Msn, Ppr, Žmt tvartas: Ožkinė pūnė SD109. Mūsų pū̃nė, kur karvutė… … Dictionary of the Lithuanian Language